Advokatės D. Gumbrevičiūtės profesinė bendrija
Teikiame profesionalias teisines paslaugas fiziniams asmenims ir verslo subjektams.

Teisminė mediacija

 

Kodėl naudinga pasirinkti teisminę mediaciją? 

  1. Taupomi laikas ir pinigai - teisminė mediacija yra nemokama;
  2. Kontroliuojama ginčo sprendimo eiga ir rezultatai; 
  3. Ginčą stengiamasi išspręsti taikiai, siekiant išvengti tolimesnių konfliktų; 
  4. Siekiama rasti abiems ginčo šalims priimtiną sprendimą; 
  5. Išsprendus ginčą taikiai yra didesnė tikimybė, jog šalys susitarimą vykdys geruoju; 
  6. Bet kuriuo metu šalis gali pasitraukti nenurodydama priežasčių;
  7. Sudarius ir teismui patvirtinus taikos sutartį - grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio; 
  8. Visa pateikta informacija lieka konfidenciali, jei šalys nenurodo kitaip;
  9. Teisminė mediacija galima visuose bendrosios kompetencijos teismuose. 

 

LR civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme nurodyta, jog teisminė mediacija – tai civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli civilinių ginčų taikinimo tarpininkai (mediatoriai) padeda civilinio ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Teisminę mediaciją vykdo teismo mediatorius - trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuri sdalyvauja sprendžiant kitų asmenų civilinį ginčą, siekdamas padėti jį išspręsti taikiai. Teismo mediatorių sąrašą galite rasti čia. Profesinės bendrijos „Invoco“ advokatė Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė yra kvalifikuota teismo mediatorė nuo 2016-10-28.

Civilinio ginčo perdavimas teisminei mediacijai gali būti inicijuojamas tiek bylą nagrinėjančio teisėjo, tiek bet kurios iš ginčo šalių.  Taikinamasis tarpininkavimas taikomas teisėjo nutartimi, gavus ginčo šalių ir teismo mediatorius rašytinius sutikimus. Ginčo šalys dėl taikinamojo tarpininkavimo gali susitarti tiek kilus ginčui, tiek iš anksto, kai ginčo dar nėra. 

Teisminės mediacijos procese gali dalyvauti ginčo šalys, jų atstovai ir taikinimo tarpininkas. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu taikinamojo tarpininkavimo metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. Taikinimo tarpininkas, nustatęs, kad yra ir daugiau sprendžiamo ginčo šalių, pasiūlo šioje ginčų sprendimo procedūroje dalyvaujančioms ginčo šalims susitarti su kitomis ginčo šalimis dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo būdu. Pažymėtina, jog teisminės mediacijos procedūros nėra protokoluojamos. Taip pat svarbu, jog bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš taikinamojo tarpininkavimo, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai susitarti dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo būdu.

Ginčo šalys gali susitarti dėl taikinamojo tarpininkavimo pobūdžio ir tvarkos, nurodydamos pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatydamos atskiras taikinamojo tarpininkavimo taisykles. Taikinamojo tarpininkavimo metu ginčo šalių bendru sutarimu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos.

Jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, taikinimo tarpininkai ir taikinamojo tarpininkavimo paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą taikinamojo tarpininkavimo ir su juo susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti taikinamojo tarpininkavimo metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui (ypač kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui). Ši nuostata taip pat taikoma teismo, arbitražo ir kitoms ginčų sprendimo procedūroms, tiek susijusioms su ginču, kuris buvo sprendžiamas taikinamojo tarpininkavimo būdu, tiek nesusijusioms. Taikinimo tarpininkas negali vienos ginčo šalies jam patikėtos konfidencialios informacijos atskleisti kitai ginčo šaliai, jeigu nėra informaciją patikėjusios ginčo šalies leidimo.

Vadovaujantis 2014-09-26 teisėjų tarybos nutarimu „Dėl teisminės mediacijos taisyklių patvirtinimo“, teisminė mediacija vykdoma vadovaujantis šiais principais:

  • Ginčo šalių savanoriškumo principu – teisminės mediacijos procesas galimas tik abiem ginčo šalims sutikus dalyvauti. Prieš perduodant ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, ginčo šalims turi būti suteikiama išsami informacija apie teisminės mediacijos procesą: ginčo šalių teises ir pareigas, teisminės mediacijos proceso turinį, ginčo šalių priimamo sprendimo teisines pasekmes. Nė vienai ginčo šaliai negali būti daromas neteisėtas poveikis (prievarta, psichologinis spaudimas ar pan.) siekiant, kad ji pasirinktų teisminės mediacijos procesą ar dalyvautų jame.
  • Konfidencialumo principu – tiek ginčo šalys ir kiti teismo mediacijos procese dalyvavę asmenys, tiek teismo mediatorius įsipareigoja neplatinti, nepasakoti ir kitais tiesioginiais ar netiesioginiais būdais neviešinti ar kitaip nenaudoti teisminės mediacijos procese pateiktos, surinktos ar sužinotos informacijos, išskyrus įstatymuose ir šių Taisyklių 30 punkte numatytus atvejus. Teismo mediatorius negali būti kviečiamas liudyti apie aplinkybes, kurias jis sužinojo taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu. Jis gali tik patvirtinti, ar ginčo šalys dalyvavo teismo mediacijos procese, ar susitarimas buvo pasiektas.
  • Abipusės pagarbos, tolerancijos, pakantumo principu – teisminės mediacijos procesas grindžiamas jame dalyvaujančių asmenų tarpusavio pagarba, susilaikymu nuo kitą asmenį įžeidžiančių, jį žeminančių veiksmų bei žodžių.
  • Teismo mediatoriaus nešališkumo, neutralumo principu – teismo mediatorius ginčo šalių atžvilgiu turi veikti nešališkai. Teismo mediatorius gali priimti pasiūlymą pradėti teisminę mediaciją arba tęsti pradėtą teisminę mediaciją tik tuo atveju, jeigu jis informavo ginčo šalis apie jam žinomas aplinkybes, kurios gali kelti abejonių dėl jo nešališkumo, ir jeigu ginčo šalys sutiko, kad jis vykdytų teisminę mediaciją, o teismo mediatorius yra tikras, kad galės pradėti ir (ar) tęsti teisminės mediacijos procesą nešališkai ir nėra šių Taisyklių 13 punkte nurodytų aplinkybių.
  • Kooperavimosi principu – ginčo šalys teisminės mediacijos metu turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismo mediatoriumi.
  • Teismo mediatoriaus kvalifikuotos veiklos principu – teismo mediatoriai turi būti tinkamai pasirengę, kompetentingi, veikti efektyviai ir laikytis teismo mediatoriams taikomų veiklos standartų.
  • Sąžiningumo principu – tiek pačios ginčo šalys, tiek teismo mediatorius turi elgtis taip, kad teisminė mediacija vyktų sąžiningai, skaidriai, be apgaulės.