Advokatės D. Gumbrevičiūtės profesinė bendrija
Teikiame profesionalias teisines paslaugas fiziniams asmenims ir verslo subjektams.

Diskriminacijos, priekabiavimo ir lygiateisiškumo teisė

 

 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis skelbia, jog žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas pateikia tokią diskriminacijos sąvoka:

Diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.“

Kokios gali būti diskriminacijos rūšys?

Tiesioginė diskriminacija apibūdinama kaip elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui. Įstatyme taip pat nustatytos išimtys, kurios nelaikomos diskriminacija:

 

  • įstatymų nustatytus apribojimai dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
  • įstatymų nustatytas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą;
  • įstatymų nustatytais atvejais draudimas dalyvauti politinėje veikloje;
  • įstatymų nustatytas dėl pilietybės taikomos skirtingos teisės;
  • įstatymų nustatytos specialios priemonės sveikatos apsaugos, darbuotojų saugos, užimtumo, darbo rinkos srityje, siekiant sukurti ir taikyti integraciją į darbo aplinką garantuojančias ir skatinančias sąlygas bei galimybes;
  • įstatymų nustatytos specialios laikinosios priemonės, taikomos siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu;
  • kai dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tam tikra žmogaus savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas, o šis tikslas yra teisėtas ir reikalavimas yra proporcingas;
  • kai ribojimų, specialių reikalavimų arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
  • atskirų sporto varžybų neįgaliesiems rengimas.

 

Netiesiogine diskriminacija laikomas veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Priekabiavimas, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, yra nepageidaujamas elgesys kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.

Darbo vietoje darbdavys turi pareigą užtikrinti, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, nesvarbu, ar tai būtų privati įstaiga, ar valstybės tarnyba.

Persekiojimas gali būti suprantamas kaip veiksmai prieš darbuotoją, kuris pranešė apie darbdavio ar kito darbuotojo diskriminacinius veiksmus, nukreiptus prieš jį patį ar kitą asmenį. Tai gali pasireikšti tiek oficialiais veiksmais, pavyzdžiui, nepagrįstų drausminių nuobaudų taikymų, tiek ir su darbo aplinka susijusiomis situacijomis – neleidžiama dalyvauti mokymuose ir seminaruose, nekviečiama į darbo vakarėlius ir kt. Įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas, pateikę skundą dėl diskriminacijos ar dalyvaujantys byloje dėl diskriminacijos, jų atstovas ar asmuo, liudijantys ir teikiantys paaiškinimus dėl diskriminacijos, nebūtų persekiojami ir būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių.

Pagal LR lygių galimybių įstatymą asmuo patyręs diskriminaciją lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą įstatymų nustatyta tvarka.

Diskriminacijos bylose įrodinėjimo našta yra perkeliama atsakovams – tai reiškia, jog kreipiantis į teismą dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Būtent skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.

  

Konsultuojame ir teikiame teisines paslaugas dėl diskriminacijos dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės ar tautybės, klientus atstovaujame valstybinėse institucijose ir visų instancijų teismuose.