Diskriminacija dėl lytinio identiteto

Lygiateisiškumas yra vienas pagrindinių teisės principų, kuriuo grindžiama visa teisės sistema. Pagal šį principą nei vienas asmuo negali būti diskriminuojamas dėl savo lyties, inter alia savo lytinio identiteto (tapatybės) (žr. LR Konstitucijos 29 str., Moterų ir vyrų lygių galimybių apsaugos įstatymą, ES pagrindinių teisių chartijos 21 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 str., kt.). Be to, asmens lytinė tapatybė yra asmens privataus gyvenimo dalis, kurią valstybė turi gerbti vadovaudamasi Konstitucijos 22 str., ES pagrindinių teisių chartijos 7 str., Konvencijos 8 str., kt. Pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas rekomendacijoje CM/Rec(2010)5 dėl priemonių kovojant su diskriminacija seksualinės orientacijos ir lytinio identiteto pagrindais nustatė, kad Valstybės narės turi imtis tinkamų priemonių garantuoti visišką teisinį asmens lyties pakeitimo pripažinimą visose gyvenimo srityse, ypatingai sudarydamos galimybes pasikeisti vardą ir pavardę oficialiuose dokumentuose greitu, skaidriu ir prieinamu būdu (priedas prie Rekomendacijos CM/Rec (2010)5, 21 p.).

Asmens teisę pakeisti lytį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Civilinio kodekso 2.27 straipsnis. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Šio straipsnio antra dalis numato, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatantys teisės aktai (įstatymai) turėtų sureguliuoti du tarpusavyje itin glaudžiai susijusius lyties keitimo proceso etapus, būtent: (1) administracinės civilinės būklės aktų įrašų keitimo tvarkos reglamentavimą; (2) medicininį lyties pakeitimą ir gydymą nustatantį teisinį reguliavimą. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 2.27 straipsnis neapibrėžia skirtingų lyties keitimo proceso etapų, t. y. teisinio lyties pakeitimo pripažinimo ir medicininio gydymo, tarpusavio sąveikos – tai turėtų padaryti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatantys įstatymai.

2007 m. EŽTT byloje L. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 27527/03) konstatavo, jog Lietuvos Respublikos neteisėtas neveikimas, pasireiškiantis delsimu priimti teisės aktus, reglamentuojančius administracinę civilinės būklės aktų įrašų keitimo tvarką ir medicininį lyties pakeitimą ir gydymą, prilygsta EŽTK 8 straipsnio pažeidimui. EŽTT konstatavo, jog „Lietuvos teisėje pripažįstama jų [translyčių asmenų] teisė pasikeisti ne tik lytį, bet ir civilinės būklės aktų įrašus <...>. Tačiau egzistuoja teisės spraga – nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties pakeitimo operacijas. Kol nebus priimtas toks įstatymas, neatrodo, kad Lietuvoje būtų teikiamos tinkamos ir prieinamos medicininės lyties pakeitimo paslaugos.”

Šiuo metu teismo suformuotoje praktikoje nurodyta, jog sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, o turi būti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinimas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai duomenys (konstatuotas transseksualumas, sėkmingas hormonų terapijos taikymas, krutų redukcija/implantai ir pan.), tiek paties asmens socialinis elgesys (prisistatymas kitu vardu, pavarde nei biologinę lytį atitinkantis vardas, pavardė; dėvėjimas kitos lyties rūbų; išvaizdos pokyčiai ir elgsena, būdinga kitai lyčiai ir pan.). Tokios išvados teismas priėjo vadovaudamasis prigimtinėmis žmogaus teisėmis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis), įskaitant ir teisę pilnamečiams asmeniui nuspręsti dėl lyties keitimo (CK 2.27 straipsnis); taip pat žmogaus konstitucine teise į orumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis) bei žmogaus konstitucine teise į privataus gyvenimo neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis). Teismas, prieidamas pastarosios išvados, taip pat vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu, kurį priėmė septynių teisėjų kolegija byloje A.P., Garcon ir Nicot prieš Prancūziją (skundų Nr. 79885/12, 52471/13 ir 52596/13). Šiame sprendime yra suformuluota Europos Žmogaus Teisių Teismo preliminari išvada, kad reikalavimas asmeniui, pageidaujančiam gimimo liudijime pakeisti duomenis apie lytį, prieš tai privalomai atlikti negrįžtamus išvaizdos pokyčius (į ką patenka ir sterilizacija ar lyties keitimo chirurginė operacija) pažeidžia 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, užtikrinantį kiekvieno asmens teisę į privatų gyvenimą.“ Be to, pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. e2YT-5326-987/2017 teismas papildomai apibendrino, jog „[...] pagrindinės teisinės prielaidos civilinės būklės aktų įrašų keitimui yra asmeniui diagnozuotas transseksualumas ir asmens identifikavimas savęs kaip atitinkamos lyties.“