Advokatės D. Gumbrevičiūtės profesinė bendrija
Teikiame profesionalias teisines paslaugas fiziniams asmenims ir verslo subjektams.

Santuokos nutraukimas ginčo teisena


Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, jog santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (LR CK 3.49. str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.51 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Tuo tarpu šalims neradus kompromiso, santuokos nutraukimas vyksta ginčo teisena, o yra reglamentuojamas civilinio kodekso trečiosios knygos ketvirtuoju skirsniu.

Remiantis civilinio kodekso 3.60-3.61 straipsniais, sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tuo tarpu sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės - teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pažymėtina, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą, todėl įstatyme įtvirtintos kaltės prezumpcijos, esant esminių pareigų pažeidimui. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).

Nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti (LR CPK 384 str. 3 d., LR CK 3.64 str.). Tokiu atveju bylos nagrinėjimas yra sustabdomas, o nė vienam iš sutuoktinių per numatytą terminą nesikreipus į teismą su reikalavimu nutraukti santuoką, ieškinys ir/ar priešieškinys bus palikti nenagrinėtais. Tuo tarpu šalims norint nutraukti santuoką ir bylos nagrinėjimo metu radus kompromisą, bylą galima baigti ir santuoką nutraukiant abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, teismui teikiant prašymą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo ypatingąja teisena.