Advokatės D. Gumbrevičiūtės profesinė bendrija
Teikiame profesionalias teisines paslaugas fiziniams asmenims ir verslo subjektams.

Teismo sprendime/nutartyje yra korektūros klaidų – kaip elgtis?

2018-03-28

Pagal aktualią teismų praktiką rašymo apsirikimu laikoma dalyvaujančių byloje asmenų vardų, pavardžių, pavadinimų iškraipymai, klaidos, nurodant valiutą, banko sąskaitos numerį, civilinės būklės akto įrašo numerį bei kiti panašaus pobūdžio netikslumai. Aiškia aritmetine klaida laikomas skaičiavimo suklydimas, padarytas atliekant aritmetinius veiksmus.

Rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos teismo sprendime gali trukdyti šį dokumentą suprasti ir aiškinti, o svarbiausia – vykdyti. Dažnai minėtos klaidos pastebimos pakankamai greitai, neretai – kreipiantis dėl priimtų procesinių sprendimų peržiūrėjimo į aukštesnės instancijos teismą ar pradedant sprendimą vykdyti. Siekiant operatyviai išspręsti susidariusią situaciją, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas įtvirtina byloje dalyvaujančių asmenų galimybę kreiptis į teismą dėl sprendimo klaidų ištaisymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (CPK) 276 straipsnio 1 dalies nuostatą, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad šios teisės normos turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai, o tai tuo pačiu suponuoja būtinybę kreiptis į teismą iš karto, kai tokie sprendimo trūkumai pastebimi. Kita vertus, svarbu atkreipti dėmesį į pareiškimo patenkinimui taip pat reikšmingą teisinių santykių stabilumo reikalavimą. Šis reiškia, kad išimtinais atvejais gali būti svarbu įvertinti ne vien sprendimo klaidos pastebėjimo momentą, bet taip pat terminą nuo paties sprendimo priėmimo.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams pavesta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. Kauno teritorinė muitinė, bylos Nr. 3K-3-645/2000).

Sprendimo klaidų ištaisymo institutas kyla iš CPK 18 straipsnyje įtvirtinto teismo sprendimo privalomumo, kuris lemia šiam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. B. v. J. M. , bylos Nr. 3K-3-507/2004).

grįžti atgal