Advokatės D. Gumbrevičiūtės profesinė bendrija
Teikiame profesionalias teisines paslaugas fiziniams asmenims ir verslo subjektams.

Teisė į asmens atvaizdą ir privataus gyvenimo apsauga

2018-06-19

Teisės į atvaizdą ir privataus gyvenimo apsauga reglamentuojama tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose, kuriuos ratifikavusi (taigi ir įsipareigojusi vykdyti) yra ir Lietuvos Respublika.

camera-dslr-focus-8140 (1).jpg

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Teisė į atvaizdą yra pripažįstama privataus gyvenimo sudėtine dalimi, dėl to asmens nuotrauka gali būti paviešinta tik nepažeidžiant privataus gyvenimo apsaugą reglamentuojančių teisės normų, turint teisėtą tikslą bei egzistuojant būtinumui demokratinėje visuomenėje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22 str. 1 d. įtvirtinta konkretesnė teisės į atvaizdo, kaip privataus gyvenimo dalies apsaugos ir gynimo, nuostata, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Šiuo atveju, įskaitant ir siekiant užfiksuoti asmens atvaizdą filmavimo būdu, būtina gauti asmens sutikimą.

Asmens teisė į atvaizdą – asmeninė neturtinė teisė, kurią gina įstatymai. Asmens teisė į atvaizdą yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu be jo sutikimo padarytoje ir platinamoje nuotraukoje ar vaizdo medžiagoje užfiksuotas asmuo yra identifikuojamas, t. y. atpažįstamas.  Kita vertus paminėtinas aspektas, numatytas CK 2.22 str. 2 d., jog asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje.

Taip pat svarbus ir nepilnamečio atvaizdo apsaugos klausimas. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje nurodyta, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį <...> gyvenimą. Minėtos konvencijos 16 straipsnio 2 dalis skelbia, kad vaikas turi teisę nuo tokio kišimosi ar kėsinimosi būti ginamas įstatymo. Asmeninio vaiko gyvenimo apsauga reglamentuojama ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str. Atsižvelgiant į nepilnamečius asmenis kaip labiau pažeidžiamą visuomenės grupę, nepilnamečio asmens teisė į atvaizdą detalizuojama Visuomenės informavimo įstatymo 13 str. 1 d. 5 p., kuriame numatyta, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą̨, renkant ir viešai skelbiant informaciją yra draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo.

Jeigu norima užfiksuoti nepilnamečio asmens atvaizdą, taip pat aktualus CK 3.157 str., pagal kurį nepilnamečių vaikų atstovai yra tėvai, globėjai ar rūpintojai, todėl reikalingas pastarųjų asmenų (ar vieno iš jų) sutikimas. Remiantis LAT praktika, tik pats asmuo, o jei jis yra nepilnametis – tai jo tėvai (įtėviai, globėjai) gali spręsti dėl sutikimo naudoti asmens atvaizdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje 3K-3-262/2011)Toks sutikimas teisine prasme reikšmingas tuo atveju, kai iš panaudoto atvaizdo ar iš jo dalies galima identifikuoti patį asmenį, jį fotografuojant/filmuojant pilnu planu, kuriame matosi asmens veidas, jo bruožai.

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime Reklos ir Davourlis prieš Graikiją Teismas pabrėžė, kad asmens atvaizdas atskleidžia jo unikalias savybes ir yra vienas iš esminių asmenybės atributų. Mažamečio asmens teisė į atvaizdo apsaugą yra viena iš pagrindinių asmeninės raidos sudėtinių dalių ir suponuoja teisę kontroliuoti šio atvaizdo naudojimą. Nors dažniausiai teisė kontroliuoti šį naudojimą reiškia asmens galimybę atsisakyti leisti skelbti atvaizdą, ji taip pat apima ir galimybę prieštarauti šio atvaizdo fiksavimui, saugojimui ir atgaminimui.

Panaudojus asmens atvaizdą be jo ar įgaliotų atstovų sutikimo, pagal CK 6.245 str. 4 d. kyla deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Faktas, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paviešino atvaizdus be asmens sutikimo yra pagrindinė ir esminė sąlyga atsakomybei atsirasti, tuo tarpu pažeidus teisę į atvaizdą, fizinis asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėtina, jog šiuo atveju kaltė yra preziumuojama, todėl pareigą ją paneigti turi viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas).

Pagal CK 2.22 str. 3 d., fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Padarytos žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį ir padarinius bei pažeidėjo turtinę padėtį.

Vertinant tai, ar asmeniui dėl jo teisės į atvaizdą pažeidimo buvo padaryta neturtinės žalos ir ar dėl jos atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo, o turi būti priteista žalos atlyginimo suma, svarbu kiekvienu konkrečiu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl teisės į atvaizdą pažeidimo neigiamus emocinius padarinius, kurie atitiktų CK 6.250 str. 1 d. įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.).

Pastebėtina, kad kaip yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008), reikalavimams ginti teisę į fizinio asmens atvaizdą, kaip asmeninei neturtinei teisei, netaikoma ieškinio senatis, t. y. asmens teisės kreiptis į teismą dėl šio pažeidimo neriboja jokie terminai, tačiau dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo asmuo turėtų kreiptis per 3 metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

grįžti atgal