Advokatės D. Gumbrevičiūtės profesinė bendrija
Teikiame profesionalias teisines paslaugas fiziniams asmenims ir verslo subjektams.

Paciento teisė gauti informaciją

2018-07-25

Teisė į informaciją yra paciento autonomijos sąlyga. Ji suponuoja asmens teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl savo gyvybės ir kūno, o kitaip tariant – suteikia galimybę naudotis savo veiksmų laisve. Teisė į informaciją yra sudėtinė, apimanti keletą siauresnių teisių: pacientas ne tik turi teisę gauti informaciją apie teikiamas paslaugas, apie savo sveikatos būklę, bet ir turi teisę susipažinti su medicinos dokumentais, žinoti paslaugas teikiančio gydytojo vardą, pavardę, kvalifikaciją.

appointment-appointment-book-b.jpg

Paciento teisę gauti informaciją pirmiausia įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, kuris skelbia, jog žmogui neturi būti kliudoma ieškoti bei gauti informaciją. Taip pat minėtąją teisę galima rasti kituose – tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose – teisės aktuose. Pavyzdžiui, pagal Žmogaus teisių ir biomedicinos konvenciją kiekvienas turi teisę žinoti, kokia informacija yra surinkta apie jo ar jos sveikatą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.727 straipsnis nurodo, jog sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas privalo informuoti pacientą apie jo sveikatos būklę jam suprantama forma, paaiškinti specialius terminus, susijusius su jo sveikatos būkle, ligos diagnoze, pateikti gydymo būdus bei kitas aplinkybes. Pagal CK 6.735 straipsnį pacientas turi teisę reikalauti, kad jam būtų pateikti jo medicinos dokumentai, išskyrus atvejus, kai tai gali pakenkti paciento sveikatai ar net sukelti pavojų gyvybei. Tai reiškia, jog tam tikrais atvejais gydytojai turi teisę pasirinkti suteikiamos informacijos apimtį.

LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas yra specialusis įstatymas pacientų teisių atžvilgiu. Teisė gauti informaciją įtvirtinta 5 straipsnyje, kuriame plačiausiai apibrėžiamas teisės į informaciją turinys. Jame nurodyta, jog asmuo turi teisę gauti informaciją apie teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti, informaciją apie sveikatos priežiūros specialistą, taip pat informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, gydymo prognozę bei kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos paciento apsisprendimui. Tokią informaciją gydytojas turi pateikti pacientui suprantama forma, atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę.

Teisę susipažinti su įrašais medicinos dokumentuose turi pats pacientas, jo atstovas pagal pavedimą arba įstatymą. Taip pat pacientas gali medicinos dokumentuose raštu nurodyti, koks konkretus asmuo turi teisę gauti informaciją. Kai pacientas laikomas negalinčiu protingai vertinti savo interesų ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), o kai jų nėra, – vienam iš paciento tėvų (įtėvių) arba vienam iš pilnamečių vaikų.

Informacija pacientui ar jo atstovui teikiama tiek žodžiu, tiek raštu. Žodžiu informaciją perduoda paslaugas teikęs specialistas, į kurį kreipiamasi betarpiškai, atvykus į sveikatos priežiūros įstaigą. Norėdamas gauti informaciją raštu (išrašus iš medicinos dokumentų, asmens sveikatos istorijos kopijas ir kt.), pacientas ar jo atstovas turi kreiptis į gydymo įstaigą ir pateikti prašymą. Sveikatos priežiūros įstaigai nesuteikus prašomos informacijos, pacientas arba jo atstovas turi teisę teikti skundą, kuris turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Gavus neigiamą atsakymą, atsiranda galimybė kreiptis į skundus nagrinėjančią instituciją1, o po jos – ir į teismą.

_______________________

1Skundus nagrinėjančios institucijos – valstybės institucijos, kurios pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų įstaigas.

grįžti atgal