Advokatės D. Gumbrevičiūtės profesinė bendrija
Teikiame profesionalias teisines paslaugas fiziniams asmenims ir verslo subjektams.

Kaip elgtis, jeigu teismas, priėmęs sprendimą byloje, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo?

2018-03-28

Bylinėjimosi išlaidų klausimas yra svarbus vertinant asmens galimybę kreiptis į teismą ir patirtų išlaidų susigrąžinimo perspektyvą, kas tuo pačiu gali lemti bylos eigą (pvz., dėl taikos sutarties sudarymo, ieškinio pripažinimo ir pan.). Šiuo atveju, akivaizdu, kad byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam nebūtų atlygintos bylinėjimosi išlaidos, patirtų didelių nuostolių.

Visgi išnagrinėjus bylą ar bylai pasibaigus nepriėmus galutinio sprendimo, pasitaiko atvejų, kai teismas paprasčiausiai neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimo, nors toks prašymas ir įrodymai dėl jų dydžio teismo procese būna pateikti. Siekiant išvengti susidariusios nepalankios situacijos, Civilinio proceso kodeksas įtvirtina byloje dalyvavusio asmens galimybę kreiptis su pareiškimu į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o ypatingais atvejais, dėl svarbių priežasčių, kartu pateikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo – ir vėliau. Šiuo atžvilgiu reikšminga tai, kad priežasčių svarbą teismas kiekvienu atveju vertina individualiai, atsižvelgdamas į visas pateiktas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus. Dėl šios priežasties byloje dalyvaujantiems asmenims siūlytina kreiptis į teismą su pareiškimu kuo skubiau nuo sprendimo priėmimo ir išvengti galimai kilsiančių papildomų sunkumų.

Tačiau praktikoje pasitaiko atveju, kai teismas bylą išnagrinėja ir sprendimą priima nepranešęs ieškovui, taip nesuteikdamas galimybės laiku pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagal CPK 133 str. 3 d., kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Todėl esant minėto straipsnio pažeidimams bylos šalis, kuriai tinkamai nepranešta apie posėdžio datą, turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, taip užtikrinant patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio, kuris reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Projektų vystymo grupė“, bylos Nr. 3K-3- 207/313/2015, ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.

grįžti atgal