Ką daryti, norint pripažinti tėvystę?

Galimi atvejai, kai su vaiko interesais susikerta tėvų interesai. Šiuo atveju nereikėtų pamiršti, jog egzistuoja ne tik tėvų teisės vaikų atžvilgiu, bet ir pareigos. Šios pareigos būtent ir įgyvendinamos per jau anksčiau minėtus principus. Kaip teigiama Jungtinių Tautų Vaikų teisių deklaracijos preambulėje, svarbiausia - vaiko interesai. Tad prieš atliekant bet kokį veiksmą, susijusį su vaiku, pirmiausia akcentuojama, ar tai nepažeis vaiko interesų. Savo ruožtu tėvai savo teises gali įgyvendinti gyvendami su vaiku, jeigu gyvenama skyriumi - teises įgyvendinti galima pripažįstant tėvystę. Dėl įvairiausių priežasčių, kai vaikais gimsta ne santuokoje, santuokoje ne su vaiko tėvu ir panašiai, kyla problemų įvardinant, kas yra vaiko tėvas. Svarbu pabrėžti, kad teisinėje praktikoje vaiko biologinis tėvas ir teisiškai pripažintas tėvas gali skirtis.

Kaip matome, asmens teisė pripažinti tėvystę yra svarbi tiek pačiam tėvui, tiek ir vaikui. Ir šias teises saugo ne tik nacionaliniai, bet ir tarptautiniai teisės aktai. Nors tėvystės pripažinimo institutas reglamentuojamas LR CK, kartais susiduriama su problemomis, kaip teisingai šia galimybe pasinaudoti. Tad trumpai apžvelgiame dažniausiai pasitaikančius atvejus, kai norima pripažinti tėvystę. Įprastai tokio tipo bylos sprendžiamos ypatingosios, t. y. - supaprastintos teisenos tvarka. Tai reiškia, kad pareiškėjui nereikia ginčytis teisme su atsakovu. Tačiau yra ir keletas išimčių, kurias aptarsime kiek vėliau.

 Kaip pripažinti tėvystę kartu su nesusituokusia motina?

Paprastai vos gimus vaikui ir gavus atitinkamus dokumentus iš medicininės įstaigos, jo gimimo liudijime paliekamas įrašas su tėvo duomenimis. Vaikui gimus santuokoje, taikoma tėvystės prezumpcija - tėvu pripažįstamas asmuo, su kuriuo vaiko motina yra sudariusi santuoką arba santuoka nutraukta ne daugiau nei prieš 300 dienų. Jeigu tėvas nežinomas arba vaikas gimsta ne santuokoje, šių duomenų, paprastai, nėra. Tokiu atveju tėvystė gali būti pripažinta pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Tokį tėvystės pripažinimą reglamentuoja CK 3.141-3.142 straipsniai. Vyras, laikantis save vaiko tėvu, kartu su motina kreipiasi į notarą, kur patvirtinamas nustatytos formos notarinis pareiškimas. Notarinis pareiškimas pateikiamas civilinės metrikacijos įstaigai, kur darbuotojas pirmiausia patikrina, ar vaikas gimė neištekėjusiai motinai arba po to, kai pasibaigusi motinos santuoka ar įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl vaiko motinos ir jos sutuoktinio separacijos, yra praėję 300 dienų.

Svarbu paminėti, kad jeigu vaikui yra suėję 10 metų, visais atvejais reikalingas vaiko pritarimas dėl tėvystės pripažinimo.

 Ką daryti, jeigu vaikas gimė santuokoje, bet tėvystę nori pripažinti ne sutuoktinis?

Santuokoje gimusiems vaikams galioja tėvystės prezumpcija - laikoma, kad vaiko tėvas - motinos sutuoktinis. Ta pati taisyklė galioja, jei vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po sutuoktinių separacijos ar santuokos nutraukimo. Esant situacijai, kai vaiko tėvu save laiko ne vaiko motinos sutuoktinis, būtina nuginčyti preziumuojamą tėvystę. Galimi atvejai, kai vaikas gimsta išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus 300 dienų, jeigu motina, buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, kreipiasi į teismą su bendru pareiškimu, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstanti save vaiko tėvu.

Tačiau esant jau minėtai situacijai, kai vaikas gimsta santuokoje, bet tėvystę nori pripažinti ne sutuoktinis pirmiausia reikia nuginčyti tėvystę. Nuginčijimo atveju svarbiais įrodymais laikoma ne tik moksliniai (pavyzdžiui DNR) tyrimai, bet ir kiti svarbūs faktai (pavyzdžiui, informacija apie tai, ar vaiko pradėjimo metu tėvas gyveno skyriumi ir panašiai). Nuginčijus tėvystę teismo tvarka, taikoma standartinė tėvystės pripažinimo procedūra.

 Ką daryti, jeigu norima pripažinti tėvystę be motinos sutikimo?

Reikia pažymėti, kad tai - sudėtingesni atvejai. LR CK 3.144 straipsnis numato, jog jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystė pripažinti nesutinka nepilnamečio ar ribotai veiksnaus vyro, laikančio savo vaiko tėvu, tėvai ar globėjai, ar raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl dėl tėvystės pripažinimo gali būti pagrindas tėvystei registruoti, jei šį pareiškimą patvirtina teismas. Kaip matyti, įstatymo leidėjas paliko atsargą, pateikdamas nebaigtinį sąrašą. Šiuo atveju teismas kiekvieną kartą vertina, kokios situacijos laikomos atitinkančios CK keliamus reikalavimus pareiškimo padavimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai gali būti atvejai, kai neįmanoma nustatyti motinos buvimo vietos, motina slapstosi, nesirūpina vaiku, išvyko iš Lietuvos ir panašiai.

Save laikantis tėvu asmuo, privalo tėvystę įrodinėti pagal Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso numatytas įrodymų priemones. Šiuo atveju tai būtų DNR ekspertizė, liudytojų parodymai, netgi įvairūs susirašinėjimai ar motinos ir tėvo bendros deklaruotos gyvenamosios vietos faktas,bet kokie kiti bylai reikšmingi įrodymai. Žinoma, įrodymai negali būti prieštaringi, t. y. - negali prieštarauti vieni kitiems. Kitu atveju klausimas turėtų būti nagrinėjamas ieškinio (ginčo) tvarka. Svarbu paminėti, jog motinai atsisakius DNR ekspertizės, tai gali būti vertinama kaip tėvystės įrodymas.

Visgi, jei byla nagrinėjama ieškinio (ginčo) tvarka, visų pirma teismas įsitikina, ar asmuo, bandantis pripažinti tėvystę, atitinka CK 3.147 straipsnyje numatytus tokiam asmeniui keliamus reikalavimus. Teismas nustato, ar visų pirma nereikia nuginčyti tėvystės įrašo, taip pat norima užtikrinti, kad būtų suteiktos sąlygos pirmiausia dėl tėvystės pripažinimo kreiptis biologiniam tėvui. Vykstant ginčui, taikomos tokios pat įrodinėjimo priemonės, kaip ir pripažįstant tėvystę ne ginčo tvarka.