Advokatės D. Gumbrevičiūtės profesinė bendrija
Teikiame profesionalias teisines paslaugas fiziniams asmenims ir verslo subjektams.

Darbo sutarties nutraukimas šalių sutikimu

2018-06-28

Įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (toliau – DK), viena iš svarbesnių naujovių susijusi su darbo sutarties nutraukimu šalių susitarimu (DK 54 straipsnis). Nors pokyčiai nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, lyginant su ankstesne DK redakcija, yra minimalūs, tačiau norint darbo sutartį nutraukti teisingai būtina atsižvelgti į tam tikrus aspektus. Tokiu atveju tiek darbuotojas, tiek darbdavys būtų apsaugotas nuo galimų nesklandumų ir tarpusavio ginčų ateityje, galinčių sukelti nepageidaujamas išlaidas abiems šalims.

close-up-contract-document-481 (1).jpg

Naujojo DK darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu nuostata detalesnė, nustatyta kiek aiškesnė darbo santykių nutraukimo tvarka abipusiu susitarimu. DK 54 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, kad teikti siūlymą nutraukti darbo sutartį gali bet kuri šalis, t. y. tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Toks pasiūlymas turi būti teikiamas raštu. Gavusi tokį pasiūlymą, kita šalis apsisprendimui turi 5 darbo dienas. Pažymėtina, kad sutikimas gali būti išreiškiamas taip pat tik raštu, o praėjus nustatytam terminui ir kitai šaliai negavus raštiško atsakymo laikoma, kad pasiūlymas nebuvo priimtas. Pasitaiko atvejų, kai viena darbo santykių šalis pateikia siūlymą nutraukti darbo sutartį, tačiau neapžvelgia DK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų būtinųjų sąlygų: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita. Šios sąlygos būtinos norint išvengti klaidų. Vienai šaliai teikiant siūlymą neaptarus šių sąlygų, kitai šaliai nėra aišku, dėl kokių konkrečių sąlygų tariamasi. Tokiu atveju rekomenduotina nepakankamai konkretų bei išsamų prašymą gavusiai šaliai pačiai, jeigu tai priimtina, teikti atskirą savarankišką siūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, nepamirštant siūlyme išdėstyti visų sąlygų. Taip pat tokį prašymą gavusi šalis gali atsakyti, ar sutinka su pasiūlymu, ir jeigu taip, tai kokiomis sąlygomis, jas išdėstant pagal DK 54 straipsnį.

 

Toliau galima detaliau apžvelgti būtinąsias pasiūlymo sąlygas:

  1. Darbo santykių pabaiga – abi šalys turi diskrecijos teisę siūlyti joms palankią datą, nuo kada nori nutraukti darbo santykius;
  2. Išeitinės kompensacijos mokėjimas – nutraukiant darbo sutartį šio straipsnio pagrindu, darbdavys neprivalo mokėti išeitinės kompensacijos, tai darbdavio diskrecija, todėl kompensacijos (ne)mokėjimas priklausys nuo abiejų šalių laisvo susitarimo. Jei visgi būtų susitarta mokėti išeitinę kompensaciją, tokiu atveju reikia nurodyti, už kiek dienų, savaičių ar mėnesių ji bus išmokėta ir kada. Kaip minėta, nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, darbdaviui nėra nustatytos pareigos mokėti darbuotojui jokios išeitinės išmokos. Jei šalių raštu sudarytame susitarime nesusitarta dėl išeitinės išmokos mokėjimo, tai tokiu atveju išeitinė išmoka darbuotojui nėra mokama. Jeigu šalys susitaria dėl išeitinės išmokos mokėjimo, išeitinė išmoka darbuotojui mokama tokia, kokia numatyta šalių rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo. Taigi, išeitinės išmokos mokėjimas ir jos dydis priklausys nuo abipusio darbdavio ir darbuotojo susitarimo;
  3. Kompensacija už nepanaudotas atostogas pagal DK 127 straipsnio 6 dalį, kasmetinės atostogos gali būti pakeistos pinigine kompensacija darbo santykių pasibaigimo atveju, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais (teisė į kompensaciją prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti). Taigi, jei darbuotojas nėra išnaudojęs visų jam priklausančių atostogų, kompensacija už nepanaudotas atostogas yra galutinio atsiskaitymo su darbuotoju dalis ir turi būti paskaičiuota atleidimo dienai. Vėlgi, priklausomai nuo tarpusavio susitarimo, kompensaciją galima keisti ir į realias atostogas, jei darbuotojui jos priklauso;
  4. Atsiskaitymo tvarka – nutraukiant darbo santykius atsiskaitymo tvarka reglamentuojama DK 146 straipsnio 2 dalyje. Pasibaigus darbo sutarčiai, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.

Kitos sąlygos gali kisti priklauso nuo darbo specifikos, pavyzdžiui, galbūt reikia nurodyti, kaip konkrečiai turi būti grąžinamos darbuotojui perduotos (jei tokių esama) darbo priemonės ir įrankiai. Bet kuriuo atveju, darbdavys ir darbuotojas, įgyvendindami sutarčių laisvės principą, gali susitarti ir dėl kitų viešai tvarkai ir imperatyvioms teisės normoms neprieštaraujančių sąlygų.

Pagal DK 54 straipsnio 4 dalį, sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

grįžti atgal